Priešgaisrinė sauga – veikla, kuria įgyvendinama gaisrų prevencija ir jų gesinimas, žmonių ir turto gelbėjimas gaisro metu.
Priešgaisrinė ir civilinė sauga
Remiantis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (Žin. 2005, Nr.127-0) 5 str., 6 str., 7 str., 8 str., 9 str., 10 str., 12 str., kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje turi būti:
parengtos gaisrinės saugos instrukcijos – instrukciją tvirtina įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas. Joje turi būti nurodyta:
1) teritorijos, statinių ir evakuacijos kelių priežiūros reikalavimai;
2) atskirų gamybos procesų gaisrinės saugos reikalavimai, kurių pažeidimai gali sukelti gaisrą;
3) sprogių ir gaisringų medžiagų laikymo ir transportavimo sąlygos;
4) rūkymo vietų ir vietų, skirtų suvirinimo ir kitiems darbams, kai naudojama atvira ugnis, įrengimo reikalavimai;
5) degių medžiagų surinkimo ir šalinimo iš patalpų, specialiųjų drabužių naudojimo reikalavimai;
6) kontrolinių matavimo prietaisų (termometrų, manometrų ir t. t.) pavojingos ribos, kurias peržengus gali kilti gaisras ar sprogimas;
7) elektros šildymo prietaisų ir šildymo įrenginių eksploatavimo reikalavimai;
8) patalpų uždarymo pasibaigus darbui tvarka;
9) valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmai kilus gaisrui: priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų iškvietimas, jų pasitikimas ir informavimas ir/ar instruktavimas, žmonių ir turto evakavimas, technologinio proceso (įrenginių) avarinio stabdymo veiksmų eiliškumas, elektros prietaisų ir vėdinimo sistemos išjungimas, gaisrinės įrangos naudojimas gaisrui gesinti. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 1 priedas.
Veiksmų kilus gaisrui planas – įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kurioje dirba arba nuolat būna daugiau kaip šimtas žmonių, turi būti parengtas valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas (toliau – planas). Planą, tvirtina įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas. Veiksmų kilus gaisrui eiliškumas nustatomas atsižvelgiant į objekto specifiką. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 2 priedas.
Evakuacijos planas – žmonių evakavimo planas turi būti pakabintas kiekvieno pastato visuose aukštuose (išskyrus gyvenamuosius namus), gerai matomoje vietoje, prie kiekvieno įėjimo ir (ar) išėjimo, kai pastatuose nuolat ar laikinai būna daugiau kaip 100 žmonių, taip pat, neatsižvelgiant į žmonių skaičių, mokslo paskirties pastatuose: vaikų darželiuose, lopšeliuose, bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštosiose mokyklose; gydymo paskirties pastatuose: ligoninėse, sanatorijose, slaugos namuose; viešbučių bei poilsio paskirties pastatuose. Žmonių evakavimo planas, jo simboliai ir tekstas turi būti matomi iš ne mažesnio kaip 1 m atstumo. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 6 priedas.
Įmonėje, įstaigoje, organizacijoje turi būti organizuojami šie instruktažai:
1) įvadinis – turi būti organizuojamas visiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, pradedantiems eiti pareigas ar dirbti;
2) periodinis – darbo vietoje instruktažas atliekamas ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių.
3) papildomas – turi būti instruktuojama pakeitus gaisrinės saugos instrukciją (išskyrus redakcinio pobūdžio pakeitimus), darbo vietą, pasikeitus darbo funkcijoms, gamybos technologiniams procesams, įvykus sprogimui arba kilus gaisrui, paaiškėjus, kad valstybės tarnautojas ar darbuotojas stokoja reikiamų gaisrinės saugos žinių.
Instruktavimai registruojami gaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnale (žr. skiltyje „registracijos žurnalai“);
Įmonių, įstaigų, organizacijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų gaisrinės saugos mokymą ir atestavimą (žinių tikrinimą) ne rečiau kaip kartą per trejus metus privalo organizuoti įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai pagal Minimalius reikalavimus valstybės tarnautojų ir darbuotojų priešgaisrinės saugos mokymo programoms, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 112 (Žin., 2003, Nr. 63-2873);
Už priešgaisrinę saugą atsakingas asmuo turi turėti priešgaisrinės saugos pažymėjimą (plačiau žr. skiltyje „Mokymai“).
Civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą.
Remiantis LR Civilinės saugos įstatymo (Žin., 2009, Nr. 159-7207 (2009-12-31)) 16 str. 1 d., 2 d. ir 3 d. bei 23 str. 2 d. ir 3 d.:
Ūkio subjektų ir kitų įstaigų vadovai atsako už civilinės saugos parengtį vadovaujamame objekte;
Savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymu ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurių turimų materialinių išteklių teikimas ekstremaliųjų situacijų atvejais yra tikslingas, atsižvelgiant į atliktą savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, privalo dalyvauti rengiant savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, su savivaldybės administracijos direktoriumi sudaryti sutartis dėl šiame plane nurodytų užduočių vykdymo. Rengiant savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, taip pat privalo dalyvauti Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registre įregistruoti ūkio subjektai;
Ūkio subjekto, kitos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo:
1) nedelsdamas perspėja darbuotojus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją;
2) Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo ekstremaliųjų situacijų prevenciją ir šalina trūkumus, kurie gali būti ekstremaliosios situacijos priežastis;
3) organizuoja darbuotojų evakavimą, gelbėjimo darbus ir jiems vadovauja;
4) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ūkio subjekto, kitos įstaigos darbuotojų civilinės saugos pratybas ir mokymą;
5) Vyriausybės nustatyta tvarka teikia duomenis apie valstybinės reikšmės ir pavojinguosius objektus Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro tvarkymo įstaigoms;
6) pagal poreikį aprūpina darbuotojus asmeninės apsaugos priemonėmis;
7) teikia savivaldybės administracijos direktoriui duomenis, reikalingus civilinės saugos uždaviniams vykdyti;
8) sudaro ūkio subjekto operacijų centrą, kai ūkio subjektas atitinka Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos ar įstaigos patvirtintus kriterijus;
9) atlikęs galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, organizuoja ūkio subjekto ir kitos įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą ir tvirtina šiuos planus, kai ūkio subjektas ar kita įstaiga atitinka Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintus kriterijus;
10) Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka informuoja apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją.
valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovai privalo siųsti Vyriausybės nustatytų kategorijų asmenis, dirbančius jų vadovaujamose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kitose įstaigose ir ūkio subjektuose, išklausyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento nustatytos civilinės saugos mokymo programos kurso. Šie asmenys mokomi ir jų kvalifikacija civilinės saugos srityje tobulinama Vyriausybės nustatyta tvarka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Ugniagesių gelbėtojų mokykloje;
ūkio subjektuose ir kitose įstaigose darbuotojai civilinės saugos mokomi vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patvirtintomis tipinėmis civilinės saugos mokymo programomis.
Remiantis Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 1-134 „Dėl kriterijų ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurių vadovai turi organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą ir tvirtinimą, ir ūkio subjektams, kurių vadovai turi sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2014, Nr. 2014-00847), ūkio subjektai gali nustatyti ar jiems reikia rengti ekstremalių situacijų valdymo planus ir sudaryti ekstremalių situacijų operacijų centrus:
ekstremaliųjų situacijų valdymo planus rengia – ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurių vykdoma veikla ar veiklos pobūdis esant nepalankioms aplinkybėms gali sukelti ekstremaliąją situaciją ir pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat kuriuose pagal vykdomos veiklos pobūdį nuolatos ar laikinai būna žmonių, kurių saugumu, susidarius ekstremaliajai situacijai, turi pasirūpinti ūkio subjekto ar kitos įstaigos personalas arba kurių teritorijoje ir (ar) atsakomybėje yra kultūros paveldo objektai ir kurie užtikrina kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, valdo ir administruoja statinius bei jų kompleksus, ansamblius, įregistruotus kaip nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės;
ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, organizuojantį ir koordinuojantį ekstremaliųjų situacijų valdymą ir užtikrinantį ekstremalių situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą, turi sudaryti strateginę ir svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės (išskyrus valstybės įmonę Ignalinos atominę elektrinę) ir pavojingieji objektai, kuriuose medžiagų kiekiai prilygsta nustatytųjų kvalifikacinių kiekių I ir II lygiams ar juos viršija.